Dainininkas

Vaikštinėjam su M centre anplink fontaną. Laukiam draugės. Prieina aukštas juodaodis. Dainuoja kažką iš serijos arunga-rungazei-ranga-zei-rangaaa. Sliūkina artyn, bet taip “aš ką? aš čia nieko, šiaip vaikštinėju ir dainuoju”. Prieina, bet per saugų artumą. Dainuoja toliau. Na lai dainuoja. O kad man būtų aiškiau tasai pareiškia “aš dainininkas”.  Aš stabdis, neapsisprendžiau, ar iš karto garsiai kviesti policiją ar šiaip piktai pasiųsti. Todėl tik sumurmėjau abejingai “ok”. O tas patyręs, stovi taip lyg ir ne prie ko. Ir toliau dainuoja savo arungazei. “Penktadieniais aš kažkur dainuoju”, priduria. Aš toliau stabdau, policijaus nekviečiu. Ignoruoju. Tas ėmėsi iniciatyvos, klausia ar noriu susipažinti. Aišku, kad ne. Nutempiu M į kitą fontano pusę.

Na, kas per naglumas? Vidury baltos dienos kabinti moterį su vaiku?

Ir kas per kabinimas “aš dainininkas”. Kas man iš tavo arungazei?  Vat ūkininkas, elektrikas – kitas reikalas. Sakytų – auginu kiaules, vištas, bulves, moku tą ir aną. O tai “aš dainininkas”. Aš irgi dainininkė, jeigu ką “ant kalno mūrai”.

Nors aukštas, lemputę įsuktų. Bet ir ėda daug… ne, tokių mums ūkyje nereikia.

O dar sako, šiais feminizmo ir sekso skandalų laikais vyrai bijo į moteris net akis pakelt.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *