Sveiki sulaukę šventų kalėdų

foto Philippe Lestrade
Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų artėjimo!
Kaip visada, jie sliūkina iš parduotuvių lentynų, tv reklamų ir monitorių. Kaip ne keista, šiemet manęs tai netgi netrigdo. Eisiu šiandien nusipirkt spalvoto lietučio – pasikabinsiu ant sienos lovos galvūgalyje – tegul būna fėjų šalis visada su manim. Turiu gyvą eglutę – kažkokį nekvepiantį spygliuotį Picea Glauca. Prisidižiovinau apelsinų – senis šaltis turi būti mano pastangom patenkintas.
Tačiau – mane apėmė vidurio gyvenimo krizė. Visų pirma taip – mano beandraamžiai – dėdės ir tetos. Tą aš jau anksčiau pastebėdavau, bet dauguma būdavo dar visai jaunatviški. O dabar sunku ignoruoti pavytusius kaklus, raukšles ir bendrą sudiedėjima/tetėjimą. O aš juk ne tokia! Čia tik jie sensta, o aš juk ne… atėjantis skaičius 40 baisiai gasdina… Krizė. Laikas pirkti Poršė ir jachtą su fotomodeliais.
O antras krizės momentas – šiemet aš nieko gero absoliutiškai nenuveikiau. Žinot, broliai-šaunuoliai peržvelgia praėjusius metus ir susirašo savo pasiekimus: įkopiau į Krakatoa, išgelbėjau skęstantį krokodilą, baigiau univerą, vedžiau gražiausią pasaulio moterį, išmokau groto jukulele, užauginau savo pirmą batatą… O aš ką? Šiemet absoliučiai nieko. Pernai galėjau ramiai miegot, žinodama, kad metų pasiekimas Motiejus. O dabar – niekur neužlipau, neišgelbėjau, nevedžiau, neišmokau, nebaigiau… Išdaiginau iš sėklos savo pirmą kaktusą? Nu plem. Dar graudžiau. Eiti ką nors gelbėti? Tai reikia, kad kas nors skęstų.
Styvai, laikykis. Tu dabar skęsi, o aš tave gelbėsiu.
Kad metai nenueitų perniek.