Vyrai turi tokią vieną savybę

1935 m. prezervatyvų testavimas
Šiaip tai vyrai turi tokią vieną savybę.
O ta savybė – vos vieną kartą susitikus pradėti gerinti tavo gyvenimą. Pvz., pasiūlyti perstumdyti baldus, kad būtų feng šui racionaliau.
– Lovą reikia perstumti į kitą kambarį!
– Ji pradžioj ten ir buvo, bet man per daug triukšmo nuo gatvės.
– Prie triukšmo priprantama.
– Aš nepripratau.
– O kaip žmonės prie aerouosto gyvena? Pripranta!
– Grrrrrr..
– Aš noriu tau padėti!!! O tu nevertini!

Visą naktį skaityti butų nuomos skelbimus (kuriuos aš visus mačiau po 23 kartus) ir sakyti:
– Kaip neišsimiegojau. Visą naktį skelbimus žiūrėjau.
– Tai aš juos visus pati periodiškai peržiūriu.
– Bet aš dėl tavęs juos skaičiau!!!
– Ačiū, bet…
– Aš noriu tau padėti!!!
– Grrrrr…
– O tu nevertini!

– Labas rytas, kaip laikais?
– Rytas. Motiejus buvo labai neramus, neišsimiegojau visai.
– Tau reikia atsipalaiduoti.
– Aš ir taip stovėdama miegu, koks atsiplaiduoti. Geriu antrą puodą kavos.
– Tau reikia atsipalaiduoti. Įsijunk BBC Radio 3, paklausyk klasikos.
– Nereikia man klasikos, man reikia neužmigt.
– BBC radio 3 labai gerai!
– Ačiū!
– Ne ačiū, o įsijunk ir klausyk.
– Grrrrr…
– Aš noriu tau padėti!!!

O aš nenoriu, kad už mane skaitytų skelbimus, stumdytų mano baldus, rinktų radio stotį.
Ar ne paprasčiau tiesiog paklausti:
– Kaip aš galiu tau padėti?
Taip ir pasakiau vyriškiui.
– Bet tada nebus siurprizo!
– Grrrrr…

Įsipyliau sriubos

Įsipyliau sriubos. Valgau. 
Šalia išsirikiavo palaikymo būrys – Motiejus ir Styvas. Abu labu žiūri man į burną. Laukia.
Motiejus pamaitintas. Styvas pašertas. Bet vis tiek. Vištieną šiuose namuose myli visi. Vegetarų mūsų gretose nėra.
Duodu Motiejui gabaliuko vištienos. Tas mikliai susikiša į burną.
Duodu Styvui gabaliuką vištienos. Tas žiūri. Padedu ant grindų. Tas pauosto. Apsidairo… Mąsto kažką.
Tuo tarpu Motiejukas greitai prieina, paima vištieną ir susigrūda į burną.
Nėr ko žiopsot, Styvi. Kas greitesnis – tas sotesnis.

Visi turime frazių, kurios užsidega

Visi turime frazių, kurios užsidega kaip raudona perspėjimo lemputės – stop. Su šitu žmogum bendrauti negalima.
Mano lempučių girliandoje atsirado nauja frazė. Ankčiau, matyt, buvau tolerantiškesnė. Su amžium mizantropėju.
Šita frazė “Iš kur tu tiek žinai?” ir jos variantas “Iš kur tu tai žinai?” man sukelia apokaliptinę apopleksiją.
Su miela šypsena ir duobutėm skruostukuose atsakau:
– Aš moku skaityti. O tu?