“Mamos portetas”

Pirma Motiejaus daryta nuotrauka.
“Mamos portetas”.
Tas baltas – tai aš, o rūžavas plėmas viršuj – mano veidas.
Na, dar pora lubų kadrų pasibandymui, bet čia tai jau visa spalvinė kompozicija.
Neklausė nieko, pats viską.
Skaitau – kaip 8,5 mėnesio, labai netgi gud. 🙂

Ant Mančesterio iškrito sniegas

Ant Mančesterio iškrito sniegas.
Koks visas 1 cm.
Žmonės meta mašinas gatvėje ir eina pėsčiomis. Vėluoja arba atšaukti traukiniai.
Ir šita šalis kažkada valdė pasaulį???
Traukiniai Anglijoj atskira istorija.
Jeigu kokioj Vokietijoj pagal traukinius galima tikrintis laikrodį, tai Anglijos traukiniai yra kaip… khm… kokį čia palyginimą suraičius… tikslūs, kaip saulės laikrodis per lietų. Va.
Ateini į traukinį, atsisėdi. Lauki. O jis nejuda. 5 minutės. Stovi. Nejuda. 10 minučių… 30 minučių… visi kiti kažkur važiuoja, o tu stovi vietoj. Tada konduktorius praeina ir visų atsiprašo, kad traukinio vairuotojas neatėjo. Kaip??? Pramiegojo, pamiršo, pagrobtas? Ir pilnas žmonių traukinys stovi ir laukia jo.
Arba dar – kiekvieną rudenį traukiniai vėluoja arba iš vis būna nuimti, nes ant bėgių nukrito medžių lapai. Ir kiekvieną rudenį tai netikėtas siurprizas ir šokas. Labai pavojingas reiškinys! Traukiniai turi važiuoti labai labai lėtai, o tai nulėks nuo bėgių! Visame likusiame pasaulyje nebūna rudens, lapų, lietaus, žiemos ir sniego.
Čia gal ne visai į temą. Bet prie to paties “kas dar šitoj šalį pzdc”.
Draugė pasakojo. Dirba pas juos įmonėje keli vyrukai 25-35 metų amžiaus. Anglai. Maikes sandėly pakuoja. Reikia į dėžę sudėti 70 arba 80 maikių. Nesugeba suskaičiuoti. Visada bus arba 68 arba 71. Dirba jau virš pusės metų. Arba ateina pavėlavęs 20 minučių. Šefas sako – kodėl vėluoji? Aš nevėluoju. Kaip nevėluoji, jau 9:20. Nevėluoju. Ar atėjai per anksti? Ne. Ar atėjai laiku? Ne… Tai reiškia vėluoji! Bet juk nedaug!!!
Sako, visa ta karta tokia. Terminas yra – generation Y ar Z. Nesitikslinau. Žodžiu, generation WTF.
Ir jie ne debilai. Būna ir mediciną baigę. Tokie daktarais dirba. Tik gali rašyt su klaidom. Nemokėt skaičiuot. Išeit iš darbo vietos nepranešę. Ateit bet kada. Ir jie ne dundukai. Universitetus baigę. Nes egzus išlaikyt nėr sunku jeigu ruošies – turi klausimus, pasiruoši visus, siurprizo nebus. Išlaikei. Įstojai. Baigei. Ir jie – tokie WTF visose srityse. Ligoninėse kuriamos grupės, kurios šitus veikėjus prižiūri, kontroliuoja, kad neišeitų kada užsimanę ir pan.
Tai vat toks traukinio vairuotojas gali ateiti pusvalandį pavėlavęs į darbą – juk nedaug. O visi keleiviai laukia. Konduktorius už jį atsiprašinėja ir klauso pasipiktinimus.
Pasnigo. Ramu.
Gatvėj beveik nėra mašinų. Ryte nebuvo kamščių.
Mančesteris stovi.

Apsirgome

Apsirgome.
Skambinu į polikliniką, manęs paklausia vaiko gimimo datos. Iš pradžių painioju dienas, o paskui bandau įtikinti, kad jis gimė 2015 gegužį. Lengvai nepasiduodu.
Čia ne apie tai.
Ateiname į polikliniką, laukiame. Sėdi senutė. Anglai mėgsta kalbėti. Jei stovės parduotuvės eilėje už tavęs, būtinai pradės kalbėti apie orą. Lauke +8, o sakys: oj kaip šalta. Sausio mėnesį. O jei lauke +2, sakys: kokia tu drąsi per tokį šaltį su kūdikiu išeiti į lauką.
Bet čia ne apie tai.
Senutė, pasidėjusi rankinuką ant kelių man sako. Laukiu greitosios. Į tualetą noriu – tuoj sprogsiu. O negaliu nueiti – vaikštynės pasiimti man neleido. Negalima su vaikštyne į greitąją. O be jos negaliu eiti – man galva sukasi. O vežimėlio ratas nukrito. Tai laukiu greitosios, kad atgal parvežtų į senelių namus. Nežinau, kiek dar lauksiu. O į tualetą taip noriu, kad tuoj sprogsiu. Kas per tvarka – vaikštynės negalima į greitąją pasiimti. O be jos aš nepaeinu. Ir vežimo ratas nukrito. Reikės rytoj skambinti, kad pataisytų. O man galva svaigsta. Aš į tualetą noriu, kad tuoj sprogsiu. O pati be vaikštynės negaliu. O kiek lauksiu dar nežinau. O taip noriu, kad tuoj sprogsiu…
Jums gal padėti nueiti?
Na kur tu man padėsi, man galva svaigsta. O vaikštynės į greitąją paimti neleido…
Nueinu prie registratūros langelio.
Ten sena ledi į tualetą nori labai, o pati paeiti negali be vaikštynės. Gal kas nors gali jai padėti nueiti?
O pas kokį daktarą ji buvo?
Nežinau, laukia greitosios, jau ilgai. Labai į tualetą nori.
Paklausk pas kokį daktarą ji buvo.
Paklausiu. Širdį skanavo. Atraportuoju.
Bet ji labai į tualetą nori. Sakė tuoj sprogs. Jau ilgai laukia. Gal kas nors gali ją nuvesti?
Aš nepraėjus apmokymų (not trained), negaliu. Jei nukris – man bus pzdc (get in trouble).
Bet jeigu ji sprogs čia ant kėdės, sakau, tada bus dar didesnis pzdc. Gal yra laisvų apmokytų seselių, kad nuvestų ją į tualetą?
Skambina kažkur. Klausia ar tokiomis aplinkybėmis gali jos – registratorės – nuvesti senutę į tualetą. Gavo leidimą.
Nuvedė dviese už parankių.
Pasijaučiau, kad mano diena praėjo ne veltui – mano dėka nesprogo senutė.
Kažkada, mano tolimoje laukinėje tarybinėje vaikystėje, pervesti senutę per gatvę buvo labai geras darbas. Dabartiniame civilizuotame kapitalistiniame pasaulyje negalima vedžioti senučių nepraėjus apmokymų.

Planai

Mane stebina žmonės, kurie moka planuoti savo gyvenimą.
30-ies vesiu, 32-iejų turėsiu vaiką. Paskui dar vieną…
Kaune įsikalbėjau su taksistu. Dirba juodai. Uždirba 5000 lt, bet tik dirba ir miega. Ir pinigus kiša į “tumbačką”, anot jo paties. Nes planas – pasistatyt namą, o tada jau kurs šeimą. O dabar tik dirba ir dirba, jokio asmeninio gyvenimo.
Vat man įdomu – ar tokie planai įsigyvendina? Ar tikrai pasistatę namą tokie žmonės staiga ima mažiau dirbti, prisimena apie asmeninį gyvenimą, susiranda žmoną ir vaikus…

p.s. iliustracija su taksistais ir pinigų taupymu neturi užslėpto ryšio.

Kai buvau normali

Kalbu telefonu su moteriške, tiksliau, dama, apie 70 metų amžiaus, labai aktyvi, pasitempusi, švytinti, gavo iš Grybauskaitės nacionalinį apdovanojimą – žodžiu, duokdievekiekvienam, o jos vyras, beje, turi naują hobį – mokinasi groti varpais ir šiaip verda uogienes.
Ji sako – nepažinojau tavęs, kai buvai normali.
Ką čia beatsakysi, meluot nemėgstu – tai, kad aš niekad ir nebuvau.

Siurblys

foto Robert and Shana ParkeHarrison
Žmogaus prigimtis prisigalvoja belekiek godzilijonų paaiškinimų visatos dėsniams. Karma-šmarma, gyvenimas kaip zebra, kas kyla aukštyn – turi nusileis žemyn, sėkmingas etapas, ne ta koja, juoda katė, merkurijus antruose namuose, o kylantis skorpionas trečiuose, dešinės kojos nykštys trumpesnis, už rodomajį pirštą…
Visatai mūsų paaiškinimai neįdomus. Kas nudyla – suluš, kreivai padėta – nukris ir nesvarbu, kokio ilgio tavo dešinės kojos rodomasis pirštas. O tuo labiau, kokios nebeegzistuojančios žvaigždės šviečia, kai tu išlipi iš lovos – eik laiku miegot, neprisiryk prieš miegą, nesuk galvos dėl nieko, o daryk, ką gali, kaip gali ir kada gali – pageidautina tam skirtu laiku.
Aš čia nieko netujinu. Su savim kalbu.
Jeigu tau atsiuntė brangesnį siurblio modelį – neprisigalvok, gerbiama Sedova, kad tai ŽENKLAS, kad dabar visus metus tau viskas bus gerai. Ir nustok kramtyt nagus.
Kad tau atsiuntė brangesnį siurblį – tai reiškia tik tiek, kad sistemoje buvo klaida, po švenčių visi užsiknisę ir tiek. Kadangi tu esi high (questionable) integrity žmogus, tu aišku pranešei jiems apie klaidą. Ir jie aišku, pagalvojo, kad nafig čia mums kurjerius siuntinėti ten-šen, lai turi ir džiaugiasi.
Ir nustok ieškot ženklų.
O jei skauda dantį – vėl gi, tai joks ne ŽENKLAS, kad dabar viskas bus blogai. Tai tik reiškia, kad -būna. Būna ir tiek.
Beje – pirmą kartą gyvenime man taisė dantis su kūdikiu ant rankų. Ne visai ant rankų – ant pilvo.
Čia toks angliškasis būdas. Kadangi dantistinės klinikos laiptai į antrą aukšą statūs ir siauri – vežimą patarė palikt pirmame aukšte. Va, sakau, kūdikį atsinešiau, neturiu, kur dėt, pats sėdėt dar nemoka. Nieko sako, palaikysi ant kelių. Nu, palaikysiu ant kelių. O jie kėdę tik keberiokšt ir lengvu rankos judesiu atlenkė mane į 180 laipsnių kampą. Kūdikis per mano ištiestų rankų ilgį patogiai įsitaisė tiesiai ant mano šlapimo pūslės. 8 kg gyvos masės.
Anglų dantistai turi mūsuose nekokią reputaciją. Netgi labai gražūs dantistai. Vat būčiau koks vyras – galėtų išgrežiot dantų ažūrą – bile papai dideli, viską atleisčiau, na ir kas, kad dantų nebėra – užtai, karšta. Bet moterys padarai nuobodūs – net į labai gražų dantistą žiūri nepatikliai. Skauda, sakau. Ir baksnojo, ir pūtė, ir krapštė, ir kaukšėjo. Nieko nerado. Skauda, sakau. Gerai sako, ištirsim. Ir paėmė į rankas gražtą. Ir ištyrė išgreždamas visą nemažą plombą lauk. Neradau nieko, sako. Na, ne visai taip. Neradau matomo skausmo šaltinio, sako. Bet esmė ta pati – a bbž, kodėl tau skauda. Užtepė košės ir paleido. Sakė, grįžt po mėnesio.
Angliškas dantistas neturi išeities – vis tiek jis lieka kaltas. Būtų pakrapštęs, skėstelėjęs rankom, liepęs gerti nurofeną ir nieko nedaręs – būtų durnas. Išgręžiojo, nieko nerado – irgi durnas. Anglas dantistas – bet kokiu atveju durnas. Tiesiog taip yra.
Nutrūko Motiejaus šokinėjimo spyruoklė. Didelė tokia, stora. Nežinau kaip.
Nusipirkau didelę baltą lentą. Dideliems darbams planuoti. Kad galų gale susiimti. Atnešė, išpakavau. Sulankstyta. Ir viskas vat vieną dieną – dantis, spyruoklė, lenta. Ir ką tai reiškia – nieko tai nereiškia.
Būna.

Sveikinu visus išgyvenusius visas šventes

Sveikinu visus išgyvenusius visas šventes. Oj, nelengvas tai darbas. Silkės, balta mišrainė, farširuoti kiaušiniai… dabar metus bus ramu. Galima atsipūsti.
Ir aišku – sveikinu sulaukus euro. Šiugždėkit, šnarėkit, žiūrinėkit. Linkiu išleisti apgalvotai ir lengvai, o uždirbti džiugiai ir daug!
Ir šiaip – viskas yra labai gerai.
Nauji metai. Valio!
Pojehali!