Asking the important questions


Autobuse spirga kokių 4 metų berniukas. Nenusėdi vietoje. Sukasi, šokinėja.
– Mama, o ką čia griauna?
– Namą, kažkokį.
– O kodėl jį griauna?
– Nes pasenęs buvo. Statys jo vietoj naują.
– O ką statys?
– Butus gal arba namus. O gal ofisus.
– Mama, o kodėl tvora atitverta?
– Kad žmonės neitų. Pavojinga ten.
– O darbininkams nepavojinga?
– Jie šalmus turi. Ir išmokinti specialiai.
– Mama, mama, o kas sugalvojo pirmą autobusą?
– Nežinau.
– Bet kažkas turėjo sukurti pirmą autobusą?
– Gįšim namo – pagūglinsim.

Beveik Coelho IV


Tikriausiai, jie buvo teisūs, patalpindami meilę į knygas. Tikriausiai, ji negalėtų išgyventi niekur kitur./ William Faulkner/ 


Aš nebijau mirties. Aš jau buvau miręs milijardus ir milijardus metų prieš gimdamas, ir nejaučiau dėl to nė mažiausio nepatogumo./Mark Twain/ 


Kartais man atrodo, kad tarp dviejų žmonių, daužančių vienas kitam snukius iki kraujo, daugiau abipusio supratimo, nei tarp tų, kurie žiūri vienas į kitą štai taip, tarsi iš šalies./Julio Cortázar/

Blogo atostogos

Tarkime, mano blogas buvo išėjęs virtualių atostogų. Pasakė – vsio, Sedova, atstok, išvažiuojų į blogų salą su palmėm, piramidėm ir iguanom, ir kur ilgi blogerių pirštai neįleidžiami už jokius pinigus, laikus ar pliusus.
O iš tiesų, va kaip aš su protinga veido išraiška aiškinu linksintiems piliečiams – kiekviena veikla, kiekvienas projektas, kad ir blogas – tai tarsi didelis sunkus vandens malūno ratas. Iš pradžių jį įsukti rankelėm gana sunku – pastūmei, pasisuko – sustojo. Tas dažnai nutinka naujiems projektams – pabandžiau, pakrapščiau, nejuda, numečiau. Todėl reikia sukti nuolatos ir pastoviai. Kartais ir dantis sukandus. O kai jau įsisuka – kai veikla tampa įpročiu, gauna atsiliepimų ir palaikymo iš aplinkos – ratas sukasi jau iš inercijos. Tereikia prieiti laikas nuo laiko ir pasukti. Tačiau, jei apleisti ilgam laikui – vis gi girgždėdamas sustos.
O jei yra keletas projektų – reikia rasti laiko visus juos reguliariai pasukti. Atsiranda naujas – jam reikia daugiau laiko ir energijos – likę malūnai apleisti sustoja. Liūdi po gelstančiais gluosniais. Reikia rasti gerą sistemą, kad visur viskas suktųsi ir maltų mūsų aukso grūdus.
O mes, žmogiški robotukai, esame savo įpročių programuotuojai. Jie formuojasi apie mėnesį. Išsiformuoja – kaip dievas duos.
O dar būna apatinės girnapusės – kurios iš viso nesisuka.